Straipsnis talpintas: http://oozuu.com/kaipjusauginsitesavovaika/
Kas dieną matome įprastus dalykus: žmonės ryte atsikelia, eina į darbus, skuba nuvesti vaikus į ugdymo įstaigas, rūpinasi trumpalaikiais ir planuoja ilgalaikius pirkinius, svajoja, praeina pro žydintį medį, mato statomą namą ar žaliuojančią žolę. Ar kada nors susimąstėte „kodėl?“ visa tai darote? Kodėl žaliuoja žolė? Kodėl medis žydi? Kodėl vedate vaiką būtent į šią ugdymo įstaigą? Kodėl dirbate būtent šį darbą ir pasirinkote šią darbovietę? Tikriausiai atsakytumėte: tai natūralu, visi tai daro. Bet ar kada susimąstėte „kodėl?“ Užduokite bent tris kartus iš eilės klausimą „kodėl?“ ir atsakykite. Suprasite, kad atsakymų yra be galo daug, kad ieškojimas ir radimas yra tik dalis mūsų požiūrio į pasaulį. Vaikai geba į pasaulį žiūrėti skirtingai, geba stebėtis ir atrasti.
Kūrybiškas mąstymas pirmiausia tai ne apgalvotas ir ne sąmoningas procesas, bet pasirenkamas sąmoningai. Jam svarbus žinių pagrindas. Svarbu „išlaisvinti“ loginį ir analitinį protą, atverti mintis. Kūrybinio mąstymo lavinimui yra būdų ir metodų, kuriuos galima taikyti su vaikais ir suaugusiais.
Išrėminimas. Šis būdas galėtų atverti kūrybines galimybes keičiant ir aiškinant įvykius, situacijas, elgesį ar objektus. Šiuo metodu galima pakeisti savo nuomonę apie ką nors. Prisiminkite situaciją su savo vaiku, kai jis nesielgė taip, kaip jūs norėjote. Šis metodas leistų suprasti ir pakeisti mąstymą teigiama linkme. Jei manytumėte jog vaikas „tyčia“ jus skaudina, šiuo metodu mąstant pakeistumėte mąstymą suprasdami, kad vaikas auga ir tampa savarankiškas, todėl nori elgtis savarankiškai (nerašau apie netinkamo elgesio pasirinkimą). Čia tiktų paaiškinimas, kad jei nerandate vienos išeities, tai šis metodas leidžia surasti kitą (-as) išeitį (-is). Esminės aplinkybės nepasikeičia, bet pasikeičia suvokimas apie jas. Įsivaizduokite situaciją kaip paveikslą. Situacija yra pats paveikslas, jūsų mąstymas rėmelis, tai šiuo atveju pasikeičia rėmelis, bet situacija išlieka ta pati. Šis rėmas vadinamas interpretacija. Paprastai pirmas (neigiamas) rėmelis yra pateisinamas ir aiškus, tačiau ne visada teisingai interpretuojamas. Jis sukuria neigiamus jausmus, kurie „neleidžia“ mąstyti kūrybiškai. Jei vaikas mano, kad jam susitvarkyti sunku, o jei jis nesusitvarko mano, kad jis yra „blogas“. Sugalvojant kitą interpretaciją vaikui: „aš neesu blogas, tik nepatinka tvarkytis, o padėti susitvarkyti galiu paprašyti brolio/mamos/tėčio“. Paprastai tokias teigiamas interpretacijas susikurti gali padėti tėvai. Teigiamos interpretacijos padeda ieškoti naujų galimybių, kur kiti mato kliūtis.
Kasdieną mūsų gyvenime įvyksta naujų įvykių ir mes nuolat esame socialinių santykių sūkuryje. Todėl mūsų emocinis atsakas į kiekvieną situaciją yra perteikiamas minčių vertinimais apie įvykius. Vaikai, tai daro lygiai taip pat šauniai. Jų interpretacijoms trūksta patirties, jie dar nėra įsitikinę pasaulyje veikiančiais dėsniais. Todėl toks vaikų mąstymas vaikams leidžia plačiau interpretuoti. Vaikai tai daro natūraliai, nesąmoningai. Čia svarbu klausimai, kuriuos užduodame mąstydami ir interpretuodami. Šio metodo svarbiausi klausimai:
Ką tai reiškia vaikui?
Kaip ši situacija atrodytų kitoje vietoje?
Kuo ji gali būti naudinga vaikui?
Ką gali išmokti iš šios situacijos/problemos?
Ką gali padaryti, kad išspręsti šią situaciją?
Kas vaiką klaidina šioje situacijoje?
Kaip ši situacija atrodo iš kito vaiko pozicijos?
Kaip šią situaciją spręstu vaiko mėgstamas herojus?
Minčių žemėlapis. Tikriausiai daugumai žinomas metodas, kai su vaiku atsisėda ir surašote visas mintis apie situaciją ir įmanomus sprendimų būdus. Juos reikėtų piešti kaip tekančią upę. Upės pradžioje trumpai aprašykite situaciją, kurią netinkamai interpretavo vaikas (arba jūs). Kūrybinis mąstymas skatina paneigti savo interpretacijas ir ieškoti naujų loginių interpretacijų. Šiuo principu atliekami du dalykai vienu metu: 1) gaunamos naujos idėjos ir 2) rūšiuojamos į loginę seką.
Šiuo metodas remiasi asociatyviu modeliu. Tai holistinis ir vaizduotės mąstymo stilius. Vaikams jis padeda suprasti naujas sąvokas, jas rūšiuoti, suprasti asociatyvius ryšius, grupuoti ir atrasti santykinį ryšį tarp minčių, padeda geriau atsiminti naujus loginius ryšius. Šie žemėlapiai suteikia įkvėpimo ir išlaisvina jausmus. Šis metodas yra pakankamai senas, jį labai mėgo ir naudojo Leonardo da Vinci. Jis dažnai minimas kaip šiuolaikinių minčių žemėlapių įkvėpėjas. Piešiant žemėlapius, svarbiausia centre užrašyti situaciją, sąvoką, linijas tęsti į lapo išorę pridedant naujas idėjas. Jas rūšiuoti skirtingos spalvos rašikliais, galima sugalvoti ženklų žymėjimą.
Įžvalgos. Šis žodis turi daug įvairių reikšmių, tačiau kūrybinio mąstymo kontekste, tai reiškia idėją, kuri atsiranda galvoje tarsi iš niekur, negalvojant sąmoningai ir tam nededant pastangų. Tai momentas, kai pasakoma „Eureka!“, „Aha!“. Dažniausiai tai nutinka, kai 1) intensyviai mėginama išspręsti problemą, tuomet 2) padaroma nedidelė pertrauka poilsiui, 3) pateikiamos įžvalgos problemos sprendimui. Šios įžvalgos „atsiranda“, kai po sunkaus darbo, smegenų neuronai atsipalaiduoja ir tarsi „nebedirba“, tai būna mąstymo kulminacija, kuris tarsi užbaigia samprotavimo sunkų darbą. Taip pat šios įžvalgos dažniau pasitaiko, kai vaikai ir suaugę būna laimingi, patiria daugiau teigiamų emocijų. Yra mokslininkų, kurie teigia, kad savimonė tai raktas, kuris padeda atrakinti įžvalgą. Ją galima naudoti sąmoningai: 1) plečiamos žinios probleminėje srityje, 2) kai galvojama intensyviai ir įstringama problemoje reikia 3) sąmoningai nuraminti protą (leisti nieko nedaryti, skatinti vaizduotę, emocijas ir leisti mintims klajoti (tai ne laiko vilkinimas, nieko neveikimas ar „tingėjimas“) 4) „Eureka“ momentas ir tokia įžvalga turėtų ateiti su energijos ir entuziazmo banga, kuri suteikia jėgų realizuoti šią idėją, 5) plėsti galimybes plėtojant idėją, ieškoti kritinių trūkumų, privalumų, išbandyti ir patikrinti idėją. Pabandykite sąmoningai su vaiku pasinaudoti įžvalgos metodu, kai stengiatės surasti sprendimų jo naujo kūrinio „atradimams“. Kai iškyla klausimas „kaip?“, kai norite išspręsti kasdienes Jums rūpimas problemas, kurios apsunkina Jūsų kasdienybę.
Kūrybinis srautas. Ar dažnai pastebite vaikus įsitraukusius į žaidimą, tyrinėjimo procesą, skaitymą ar užduočių atlikimą? Svarbu yra tik tai, ką jis daro, aplinkinis pasaulis beveik „neegzistuoja“. Vaikas vienu metu būna ir ramus, ir susijaudinęs, įsitraukęs kuria lengvai ir natūraliai, jaučia įsitraukimo ir kūrimo malonumą. Ši būsena vadinama kūrybiniu srautu (šią būseną tyrinėjo Micheal Csikszentmahalyi). Ją dažnai jaučia vaikai įsitraukdami į žaidimą ar kūrybinį procesą. Suaugę, tai gali daryti dirbami kūrybinį darbą. Tuo metu žmogus jaučia daug teigiamų jausmų, daro geriausią, ką tuo metu gali daryti. Mokslininkas šį kūrybinį srautą apibūdino šiomis savybėmis:
- Prasmės jausmas ir žinomas tikslas. Jaučiamas aiškus žingsnių tikslas kiekviename kelyje.
- Tiesioginis grįžtamasis ryšys į savo veiksmus. Kurdami vaikai žino, ką nori pasiekti, bando ir natūraliai reflektuoja į savo ankščiau buvusios veiksmus. Taip vaikas reguliuoja natūralią ir optimaliai efektyvią veiklą.
- Pusiausvyra tarp iššūkio ir įgūdžių. Jei uždavinio tikslas per daug sudėtingas, vaikas gali greitai savimi nusivilti, jei per lengva gali būti nuobodu. Pasiekiama pusiausvyra tarp gebėjimo atlikti užduotį ir užduoties tikslo tada, kai iššūkis atitinka įgūdžių galimybes, taip suteikiant galimybes juos tobulinti.
- Sąmoningų minčių ir veiksmų sąjunga. Mūsų protas ir atliekami veiksmai turi atitikti vienas kitą, bendradarbiauti, apjungti vienas kitą – kūrybinis mąstymas ir kūrybiniai veiksmai.
- Rami pasąmonė, neįtraukiama sąmonė. Svarbiausia rami būsena ir aplinka, neišsiblaškyti ir lengvai suderinami aplinkos prioritetai. Vaikas negalės įsitraukti, jei žinos, kad tuoj reikės eiti valgyti arba į ugdymo įstaigą.
- Nėra nerimaujama, jei nepasiseks. Įsitraukimas leidžia atsipalaiduoti ir stipriai sumažina nerimą dėl nesėkmės, nes kiekvieną kartą vaikas reflektuoja į savo mintis, jausmus ir veiksmus.
- Nedalyvauja savimonė. Kai vaikas įsitraukia į veiklą, jis turi žemą savivoką, kartais silpnai jaučia fizinius instinktus (pvz. norą pavalgyti), nejaučiamas požiūris į kitus ir aplinka. Vaikas atsiriboja nuo bet kokios išorinės aplinkos įtakos.
- Dingsta laiko nuovoka. Vaikui gali atrodyti, kad jis žaidžia, tyrinėja tik keletą minučių, bet iš tiesų gali būti jau praėję keletą valandų.
- Veikla turi savitą tikslą. Ši veikla dažniausiai neturi iš anksto numatyto tikslo, tik žinomas procesas ar problema. Paprastai veikla maloni ir atliekama savo paties labui. Jei vaikas geba tai išlaikyti, tai ir vėliau jis galės teigti, kad patiria didelį pasitenkinimą dirbdamas kūrybinį darbą.
Tyrinėjimas ir kūrybinis procesas turėtų būti smagiau nei smagu. Visiems šiems metodams reikalinga viena labai svarbi savybė – valia įsitraukti. Pažįstant šiuos metodus linkiu smagių kūrybinių procesų, teigiamų emocijų ir dar neatrastų idėjų!
Būkite lamingi kurdami,
Gintarė Visockė
Straipsnio dalį ar visą kopijuoti, ar kitaip platinti draudžiama be autoriaus leidimo, išskyrus naudoti tiesioginę nuorodą į straipsnį ar jo dalį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą