EMOCINIS INTELEKTAS (EQ) - KAIP JĮ SUPRASTI IR AUGINTI?

Straipsnis talpintas: http://oozuu.com/

Kasdien susiduriame su daugybe žmonių, mes visi (tikriausiai) žinome, kad yra žmonių, kurie geba klausytis, padėti, užjausti, padeda mums jaustis gerai, yra optimistiški tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime. Taip pat tikriausiai žinote, kad yra žmonių, tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbe, kurie yra meistrai negebėjimu valdyti savo emocijas. Esu įsitikinusi, kad dabar šypsotės. O jei paklausčiau su kurio tipo žmonėmis yra bendrauti maloniau? Esu įsitikinusi, kad dauguma atsakėte vienodai. Tokie patys socialiniai santykiai išlieka ir tarp vaikų. Vieni gimsta su aukštesniu Emociniu intelektu, kiti su mažesniu, vieni labiau emocionalūs, kiti – mažiau emocionalūs, vieni labiau išmoksta reikšti emocijas, kiti – mažiau, vieniems lengviau valdyti savo emocijas, kitiems – sunkiau. Nepriklausomai nuo to, kurioje vietoje yra jūsų vaikas (ar jūs) – emocinis intelektas yra išugdomas gebėjimas. Tikriausiai visi sutiksite, kad vaiko ir suaugusio emocinis suvokimas, gebėjimas suprasti kitų jausmus veda į sėkmę įvairiose gyvenimo srityse ir socialiniuose santykiuose.

Kas tai yra? Emocinis intelektas yra gebėjimas atpažinti savo jausmus, suprasti kito jausmus ir, kad emocijos gali veikti kitus žmones, taip pat priimti sąmoningus pozityvius sprendimus. Vaikai mokosi atpažinti savo emocijas, kito emocijas ir pradeda jas kontroliuoti suprasdami, kad jo emocijos ir elgesys gali daryti įtaką kitiems.

Tam reikalingos emocinio intelekto ugdymo programos, pedagogai išmanantys apie emocinį intelektą ir patys gebantys tai taikyti savo darbe su vaikais. Tėvai gali taip pat su vaikais išmokti atpažinti vaiko jausmus, savo jausmus ir juos įvardinti, išmokti kontroliuoti ir būti geranoriškais. Tai stiprina tėvų su vaiku santykius, gerina socialinius įgūdžius ir padeda išlikti ramiems, kai užplūsta sunkios emocijos. Juk vaikai mokosi gyventi iš tėvų.

Šiuo metu internete galima rasti ne vieną autorių, kuris apibrėžia EQ bruožus, kolonas ar sudėtinius gebėjimus. Jų yra įvairių ir tuo pačiu panašių. Nurodysiu tuos, kurie lengviausia pritaikomi vaikams ir jums. Svarbiausi yra:

1. Savęs pažinimas
2. Empatija
3. Savireguliacija
4. Motyvacija
5. Socialiniai įgūdžiai

Visos šios dalys sukuria gebėjimą būti laimingam. Trumpai apie kiekvieną:

Savęs pažinimas. Tai yra kaip platforma, ant kurios statomas visos kitos emocinio intelekto dalys. Jei gebame pažinti save, tuomet gebėsime pažinti ir kitą. Nuo pat mažumės su vaikais kalbėkite apie vaiko išreiškiamas emocijas, kalbėkite apie savo emocijas ir kalbėkite apie aplinkinių žmonių išreiškiamas emocijas. Pvz.: „Pyksti, nes aš tau neperku norimo žaislo. Aš irgi pykstu, kai negaliu nusipirkti to, ko noriu“, „Matau, kad esi labai laimingas, kai aš tave apkabinu“, „Šiandien tavo gimtadienis ir esi labai džiaugsmingas!“, „Draugas nusiminė, kad atėmei iš jo žaislą. Jis jaučiasi liūdnas. Grąžinkime ir paprašykime šio žaislo“ ir kt. Iš šių pavyzdžių galite suprasti, kad aiškiai įvardinama emocija ir jos išreiškimas tam, kad vaikas sietų jaučiamą emociją su šios emocijos išraiška. Pabandykite pasvarstyti kiek laiko reikia su vaiku įvardinti emocijas, kad jis jas išmoktų tinkamai įvardinti ir išreikšti? Apie tai parašysiu vėliau.

Empatija. Apima gebėjimą suprasti ir „pajausti“ kito žmogaus jausmus. Tikriausiai gerai žinote, kad kito jausmų jausti negalite ir niekada negalėsite, bet galite suprasti vaiko jausmus ir tinkamai į juos reaguoti. Jei vaikas juo tinkamai išreiškia, jūs suprantate pakankamai tiksliai ir galite reaguoti empatiškai. Gali būti, kad vaikas, patirdamas daug stiprių jausmų taps impulsyvus arba pradės stipriai juoktis. Tokia vaiko jausmų išraiška nenusako tam tikro jausmo stiprumo, taip pat kokius jausmus vaikas jaučia: teigiamus ar neigiamus. Pirmu atveju sakytumėte neigiamus, antru atveju – teigiamus. Gali būti, kad abiem atvejais vaikas jaučia daug neigiamų jausmų arba daug teigiamų jausmų. Todėl empatijos pagrindas yra (atpažinus jausmus) padėti tinkamai vaikui juos išreikšti. Pvz.: „Kai kitas verkia mes nesijuokiame, nes jam skauda. O skausmas niekada nebūna juokingas.“, „Kai surauki veidą ir akys atrodo piktos, aš galiu suprasti, kad tu iš tiesų pyksti. Kuo tavo veidas atrodo piktesnis, tuo pyktis būna stipresnis.“, „Kai džiaugiamės mes būname laimingi ir elgiamės pagarbiai, draugiškai, kai lipi ant lovos ir šokinėji – nėra tinkamas būdas išreiškti džiaugsmą.“ ir pan. Vaikas aiškiai pradeda suprasti, kad jo jausmai ir jo elgesys, tai yra žinutė suaugusiam apie jo jausmus. Tuomet suaugęs gali tinkamai ir empatiškai reaguoti į vaiką. Vaikas mokomas tapti empatišku ir reaguoti į suaugusį empatiškai jį girdint ir suprantant. Nepamirškite, kad vaikas, kuris tai supras pradės manipuliuoti savo emocijų išraiškomis. Todėl suaugusio darbas yra atpažinti tikras emocijas nuo suvaidintų. Tikriausiai visi sutiksite, kad taip elgiasi ir suauge.

Savireguliacija. Kai vaikas pradeda ir išmoksta atpažinti savo jausmus, kito jausmus, tuomet su vaikais galima kalbėtis apie šių jausmų kontrolę ar savireguliaciją. Su vaikais kalbėkitės apie tai, kad vaikas visada turi galimybę pasirinkti kaip jam elgtis. Jei vaikas yra piktas, jis gali pasirinkti būda kaip pykti, bet negali skaudinti suaugusio ar jį mušti. Agresijos nukreipimas į suaugusį ar gyvūną nėra tinkamas būdas išreikšti pyktį. Leiskite vaikui pykti tiek, kiek jam to reikės. Būkite šalia ir parodykite kaip tą daryti. Tikriausiai gerai suprantate, kad tai, ką rodysite vaikui būsite ir patys atsakingi, kad elgtumėtės būtent taip pat. Jei jūs vaikui sakysite, kad kai jis pyksta turi pabūti vienas, bet patys pykdami šauksite ar kalbėsite pakeltu balso tonu ant vaiko – jis šios pamokos neišmoks arba supras, kad galima sakyti vienaip, o elgtis kitaip. Todėl pirmiausia išmokite patys tinkamai pykti, po to padėkite vaikui įgyti šiuos įgūdžius (rašau apie pykti, nes ji yra pati stipriausia ir pati save palaikanti emocija). Pvz.: „Pykti gali kiek nori, negali manęs mušti (mėtyti daiktų)“, „Matau, kad esi labai piktas, prašau pabūti vienas. Kai tik baigsi pykti, lauksiu tavęs.“, „Matau, kad džiaugiesi. Kai aš džiaugiuosi, visada šokinėju štai taip.“ ir pan. Taip vaikas išmoks susitvarkyti su savo jausmais tinkamais būdais ir atsiras emocijų savireguliacijos įgūdžiai.

Motyvacija. Visi žinome, kad savireguliacija ir emocijos yra glaudžiai susiję su motyvacija. Jei vaikas jaus teigiamą motyvaciją tinkamai suprasti save, kitą ir tinkamai išreikšti jausmus, jis greičiau supras jį supančio pasaulio dėsnius. Motyvacija padeda stengtis, būti smalsiam ir daugiau išmokti. Todėl emocijos, jų reguliacija yra glaudžiai susijusi su suaugusio gebėjimu motyvuoti vaiką ir parodyti kodėl vaikui yra naudinga elgtis vienaip ar kitaip. Jei vaikas ar suaugęs nejaus motyvacijos mokytis emocinio intelekto įgūdžių tuomet mokytis bus sunku. Pvz.: „Juk malonu, kai tavęs draugas paprašo“, „Kai tinkamai parodysi jausmus, galėsiu tave geriau suprasti ir tinkamai reaguoti“, „Noriu mokytis kartu su tavimi ir išmokti džiaugtis kartu. Pabandome?“ ir pan. Nepamirškite, kad motyvacija gali būti išorinė ir vidinė. Kuo labiau stiprinate išorinę, tuo silpnėja vidinė ir atvirkščiai. Todėl apgalvokite ir tinkamai pasirinkite.

Socialiniai įgūdžiai. Šis gebėjimas sukuria svarbius ir vaikui reikšmingus santykius su bendraamžiais ir suaugusiais. Šiam gebėjimui įgyti reikalingi prieš tai įvardinti emocinio intelekto gebėjimai. Vaikai išmoksta lengvai užmegzti naujas draugystes, tinkamai reaguoti į draugą, džiaugiasi draugystės maloniais jausmais, valdo savo emocijas ir nedaro neigiamos įtakos aplinkiniams, formuojasi vaiko vertybių sistema. Pvz.: „Noriu tau padėti, bet nežinau kaip…“, „Noriu su tavimi žaisti, nes ir man patinka mašinėlės.“, „Pakvieskime žaisti kartu Tomą, juk kartu smagiau.“ ir pan. Šie įgūdžiai reikšmingai sumažina patyčias ir pašaipas, leidžia kurti pozityvius santykius su aplinka. Vaikai pradeda suprasti, kad tikras draugas yra ne tas, kuris šaiposi ir žemina kita. Tikras draugas neleis kitam netinkamai su juo elgtis ir pats nesielgs netinkamai. Tikras draugas sustabdys netinkamą elgesį, nes elgesį galima pasirinkti. Graži ir teigiama draugystė neskaudina nė vieno aplinkinio (artimo) žmogaus.

Galiausia noriu parašyti apie tai, kad vaikas (žmogus), turintis aukštą emocinį intelektą geba būti laimingas, liūdnas, piktas, susijaudinęs, džiaugsmingas, neramus ir baikštus, nes jis leidžia sau jausti visus jausmus ir pasirenka tinkamą elgesį. Laimingi žmonės gali padaryti daugiau, išmokti daugiau, suprasti daugiau, mąstyti pozityviai. Todėl vaikas, kuris jaučiasi gerai, gali padaryti daugiau. Gali džiaugtis prasmingais santykiais su artimaisiais ir draugais.

Dabar noriu atsakyti į jums užduotą klausimą/pasvarstymą straipsnio pradžioje: vaikai ir suaugę mokosi visą gyvenimą atpažinti savo (ir kitų) emocijas, jas suprasti, jas valdyti, pasirinkti elgesį ir tinkamai reaguoti. Ar žinojote, kad EQ įgūdžius pradėti lavinti niekada ne per vėlu.

Mokykimės visi kartu! Juk kartu mokytis smagiau!

Linkiu naujos patirties ir būti laimingiems,

GINTARĖ VISOCKĖ

Naudinga: http://www.manoknyga.lt/

Straipsnio dalį ar visą kopijuoti, ar kitaip platinti draudžiama be autoriaus leidimo, išskyrus naudoti tiesioginę nuorodą į straipsnį ar jo dalį.