KŪRYBIŠKA TĖVYSTĖ. KAIP?

Straipsnis talpintas: http://oozuu.com/kaipjusauginsitesavovaika/kurybiska-tevyste-imanoma/

Perskaičius šio įrašo pavadinimą, tikriausiai jūsų mintyse iškilo vaizdiniai apie visiškai laisvą, nerūpestingą ir paprastą tėvystę kur vaikai ne pyksta, ne zyzia, ne rėkia, bet kūrybiškai sugeba būti savimi ir visada randa sprendimus savarankiškai, yra laimingi ir patenkinti, labiausia dėkingi savo tėvams už indelį į jų gyvenimą. Kiekvieno mūsų vaizduotė – galingas įrankis. Tik tai, ką įsivaizdavote yra ne kūrybiška tėvystė, bet idealioji tėvystė, kuri neegzistuoja. Nes „ideali tėvystė“ yra abstrakti sąvoka, kurios neįmanoma nei pamatuoti, nei kaip kitaip apibrėžti, be to, labai subjektyvi.

Kas gi tas kūrybiškumas?

Iš tiesų kūrybiškumas ir kritinis mąstymas yra glaudžiai susijęs. Kūrybiška, tai nereiškia, kad nėra struktūros ar žinių pagrindo. Kūrybiška yra daugiau nei idėja. Tai gebėjimas suprasti ir pamatyti situaciją neįprastai (nusižengiant įprastoms normoms). Ir šios kūrybiškos idėjos turi vertę, turi originalias idėjas. Čia negalioja taisyklė: išrasti dviratį iš naujo. Kūrybiška tai yra: kaip važiuoti šiuo dviračiu originaliai? Kaip sukeisti jo detales, kad jis atliktų dviračio funkcijas, bet atrodytų originaliai?

Kūrybiškumas yra daugiau, nei vien procesas, tai nuojauta, viltis, požiūris, problema, naujos įžvalgos. Kūrybiškumas taip pat nėra vien menai ir menų sritis. Kūrybiškumo neapibrėžia žodžiai „laisvas“, „daryti ką nori“, „mąstyti jausmais, o ne protu“, „išreikšti jausmus į materialų pagrindą“. Kūrybiškumas, tai disciplinuotas procesas, kuris reikalauja įgūdžių ir žinių kontrolės. Taip pat svarbu įkvėpimas, vaizduotė, emocijos. Juk visi svarbūs pasiekimai praeina pro kūrybinius procesus ir reikalauja įžvalgų, žinių, valios, drausmės, emocijų. Kūrybiški ir daug pasiekę mokslininkai, tai žmonės, kurie galvojo „kitaip“ ir buvo išradingi.

Tikriausiai mąstote, kad aplinkui tiek daug suvaržymų, monotoniškumo ir niūrumo, kad kažin ar beverta ir kalbėti apie kūrybišką procesą. Toks mąstymas nepriartina jūsų prie jūsų talentų. Juk esate padarę kažką, kas jus džiugino? Kūrybiškumas tai ne baigtinis procesas, bet nuolat besitęsiantis ir neturintis pabaigos. Kūrybiškumas nekeičia tikslo prasmės, bet keičia proceso prasmę. Visiškai teisinga manyti, kad kiekvienas kūrybiškumo procesą suvokiame individualiai.

Kūrybiškumo galimybės.

Kūrybiškumas gali reikštis visur: matematikoje, kalboje, mene, bendravime, problemų sprendimuose, požiūryje, bet kokioje veikloje. Daugumos žmonių mąstymas siejasi per bendravimą ir socialinius santykius, kai per kitų žmonių idėjas patiriate stimuliacijas kūrybiškumui. Bendradarbiavimas – tai vienas iš kūrybiškumo pagrindų ir stipriai padedantis mąstyti originaliai. Kai mąstant prisijungia „keli protai“ smegenys geba greičiau daryti atradimus skirtingais mąstymo būdais per bendras interesų formas. Todėl nepamirškite, kad kūrybiškai tėvystei neužteks būti „pačiu su savimi“ tam reikės ir daugiau „protų“ (vaiko, sutuoktinio, draugo, giminaičių ir kt.).

„Aš nekūrybiškas, todėl mano tėvystė negali būti kūrybiška…“

Taip nebūna – kūrybiški yra visi! Tai įgyjamas įgūdis. Jei jūsų tėvai (mokytojai) nebuvo kūrybiški, gali būti, kad šis jūsų įgūdis yra šiek tiek mažiau ryškus. Tik reikia žinių ir noro įgyti šį įgūdį. Kaip? O gi praktikuojantis:

1. Vienas iš būdų išmokti mąstysi ir spręsti problemas kūrybiškai, tai išmokti išmokimo būdu. Tai mokymasis bendrųjų kūrybiško mąstymo gebėjimų. Tai lygiai taip pat, kaip žmonės mokosi skaityti, rašyti, skaičiuoti. Pagrindiniai įgūdžiai susideda iš: požiūrio, skirtingo mąstymo per analogijas, metaforas, vizualinio mąstymo naudojimo. Pvz. naudodami vizualinį mąstymą nupieškite mintyse savo vaiką ir ant popieriaus lapo nupieškite (piešti vaizdutėje moka VISI!) bent penkias savo vaiko veiklas. Net gi mažai įmanomas (pvz.: kaip paprašote ir vaikas neprieštaraudamas apsirengia). Tada nupieškite priešingą situaciją (labiau realią ir tikėtiną). Dabar pieškite neįprastus būdus kaip „tvarkotės“ su šia situacija. Kad tai padarytumėte, reikėtų labiau „atlaisvinti“ savo mąstymą ir piešti tai, kas neįprasta arba kaip niekada nespręstumėte problemos (nerašau apie visuotinai nepriimtinas elgesio normas). Nepamirškite nevertinti šių piešinių jokiu požiūriu. Tiesiog pieškite ir mėgaukitės netikėtomis ir juokingomis situacijomis. Pvz.: paprašius apsirengti vaikas staiga apsiauna batus ant rankų, megztinį ant kojų, kelnes ant rankų ir besišypsodamas sako: „aš jau, keliaujame!“. Pabandykite vaikui tai pasiūlyti realybėje. Žinoma, kad taip eiti į viešą erdvę reikia pakankamai drąsos kaip tėvams ir tai daryti visai nebūtina, kad parodyti savo kūrybiškumą. Tai suteiks vaikui smagaus proceso pabandyti naują būdą, po to grįžti prie įprasto. Pamenate? Kūrybiškumas, tai ne rezultatas, bet originalus bendradarbiavimo, mąstymo procesas.
2. Svarbus asmeninis kūrybiškumas. Geriausius rezultatus galima pasiekti, kai puikius savo gebėjimus sujungiate su vidutiniais gebėjimais. Tai yra, jei esate gabus valgio gaminime, tai galite šioje srityje sujungti ir mažiau išvystytą įgūdį – kūrybiškumą. Puiki pradžia ir vėliau šį principą perkelkite į tėvystę. Tėvystė, tai nuolatinis savo, vaiko ir šeimos augimas, stiprėjimas (kai šeimą ištinka krizė, šis augimas gali kristi, kilti, kristi ir vėl kilti, svarbiausia suprasti, kad tai vieną dieną baigsis ir vėl galėsite džiaugtis šeimos darna).

Kūrybiška tėvystė.

Kūrybiškas bendravimas su vaiku, tai reiškia, kad tėvai naudoja savo kūrybinius gebėjimus perteikti mintis, idėjas, veiklas. Kad vaikui turinys būtų įdomesnis, ieško naujų, originalių būdų problemų sprendimams. Antras kūrybiškumo žingsnis, kai tėvai randa būdų sujungti tai, ką žino ir nori papasakoti vaikui su realiais vaiko interesais. Kaip visi žinome šioje vietoje gali stipriai prasilenkti tėvų ir vaiko lūkesčiai vieni kitiems. Taip pat norai vienas kito atžvilgiu. Svarbu, kad tėvai šiuo momentu prisimintų, jog jie savo elgesiu ir kūrybišku požiūriu į vaiką ir situaciją tiesiogiai moko vaiką kūrybiškumo ir kūrybinių procesų. Tai ne baigtinis dalykas, bet procesas. Prisimenate?

Tikriausiai visi žinome, kad dauguma suaugusių arba tėvų yra daug žinantys žmonės nei ikimokyklinukai/mokyklinukai. Neskubėkite dalintis savo žiniomis. Kūrybiškumas pasireiškia ir tada, kai jūs gebate vaikui leisti atrasti ir sužinoti pačiam užduodant įdomius ir nukreipiančius klausimus. Klauskite vaiko kuo daugiau, kad jis atsakytų ne tik jums, bet ir pats sau. Eksperimentuokite kartu su vaiku. Suteikite vaikui įrankius, o vaikai naudodamiesi įrankiais efektyviai atras naujas idėjas. Tai ir yra kūrybiškumo procesas.

Atsiminkite, kad ieškojimo procesas gali būti ilgas, todėl kalbant apie kūrybiškumą kalbame ne tik apie ieškojimo procesą, bet ir apie originalumą, efektyvesnes idėjas, kūrybišką požiūrį. Įdomiausia tai, kad kūrybiškumo neįmanoma įvertinti, kaip ir ieškojimo proceso. O tai reiškia, kad toks požiūris į tėvystę yra vertingas ir turi reikšmės. Vien tai, kad tėvai išdrįso būti tėvais – verta pagarbos. Tai, kad dabar skaitote šį įrašą – tai rodo norą keisti savo santykį su savo vaiku, savimi ir aplinkiniais. Puiki pradžia!

Kai tėvų ir vaikų pasauliai susijungia į vieną kūrybišką auklėjimo procesą, tėvai ir vaikai dalinasi savo gyvenimais ir auga kartu, išmoksta kūrybiškų procesų meno. Taip abu atranda prasmę, patį save, emocijų sąveikos įvairovę ir ramybę, kad tėvystė yra nuostabus dalykas verčiantis augti, augti ir niekada nesustoti.

Linkiu laimės, augimo ir daugiau kūrybiškumo, nei vakar.

Gintarė Visockė

Straipsnio dalį ar visą kopijuoti, ar kitaip platinti draudžiama be autoriaus leidimo.